enltru (8~699) 83 827 Savanorių pr. 11E, Vilnius 03116, Lietuva

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI

Išspausdinta: Ž. Gudlevičienė, Z. Stukonienė. “Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai”. Sveikata, 2004, 7, 29-30.

Živilė Gudlevičienė, Zofija Stukonienė. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Gimdos kaklelio vėžys mūsų šalyje mokslinių epidemiologinių tyrimų duomenimis vis dažnesnis, po pirmaujančio krūties vėžio, ypač tarp 20-30 amžiaus moterų. 2002 metais Lietuvoje užregistruotos 468 moterys, sergančios gimdos kaklelio vėžiu, iš kurių tik kas ketvirta su pradine ligos stadija.

Gimdos kaklelio vėžys niekada neatsiranda staiga ir sveikuose audiniuose. Tam būtinas ilgas, ne mėnesiai, o metais skaičiuojamas negydomų įvairių ligų periodas. Šiame periode atsiradę reaktyviniai išorinės gimdos kaklelio dalies bei jo žiočių epitelinio audinio displastiniai pokyčiai, laiku pastebėti medikų išgydomi, ir moteris gali nesusirgti vėžiu.

Moteris pati privalo rūpintis savo sveikata, kuri Pasaulinės sveikatos organizacijos nuoroda net 50-60% priklauso nuo gyvenimo būdo (lytinis gyvenimas, mityba, rūkymas ir kt.). Neatsitiktinai nacionalinės sveikatos koncepcijos prioritetai šiandien skiriami sveikatos stiprinimui ir palaikymui, ligų prevencijai bei pirminės sveikatos priežiūros plėtrai.

Todėl gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, jų supratimas ir šalinimas gali padėti moteriai nesusirgti šia liga.

Gimdos kaklelio vėžiui atsirasti turi įtakos įvairūs rizikos veiksniai. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas. Tačiau vien virusinės infekcijos nepakanka, veikia dauguma kitų rizikos veiksnių – aplinkos įtaka, moters hormoninė būklė, rūkymas ir kt.

Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių partnerių skaičiui, nes didėja ŽPV užsikrėtimo tikimybė (1).

Gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, jei lytiniai santykiai pradedami jauname amžiuje. Daugelio autorių duomenimis yra manoma, kad kuo anksčiau moteris pradeda lytinį gyvenimą, tuo daugiau lytinių partnerių ji sutinka, tuo dažniau ji gali būti užsikrėtusi įvairiomis infekcijomis, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, tarp jų ir ŽPV (2). Šio susirgimo profilaktikai didelės reikšmės turi ir taisyklinga lytinio gyvenimo higiena.

Oralinių kontraceptikų (OK) įtakos gimdos kaklelio pažeidimams atsirasti analizė rodo, kad ilgalaikis jų vartojimas yra gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja, jei moteris ilgą laiką vartoja OK ir dažnai keičia lytinius partnerius. Kai kurie autoriai parodė apsauginį oralinių kontraceptikų efektą gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Tačiau, susiejus OK vartojimą su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip lytinis elgesys, šie duomenys buvo statistiškai nepatikimi. Tarptautinis vėžio tyrimo centras paskelbė multicentrinių tyrimų duomenis, kurie rodo, kad moterims, kurios yra infekuotos ŽPV ir vartojusios OK, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja. Tačiau rizikos didėjimas yra siejamas su OK vartojimo trukme: OK vartojimas trumpiau nei penkerius metus nėra siejamas su vėžio rizika, tačiau jei OK yra vartojami ilgesnį laiką, ši rizika didėja iki 5 kartų, ypatingai jei OK vartojami ilgiau nei 10 metų (1, 2).

Vadovaujantis daugelio tyrimų rezultatais, barjerinės kontraceptinės priemonės gali mažinti gimdos kaklelio displazijų ir vėžio riziką, nes šios priemonės užkerta kelią lytiniu keliu plintančioms infekcijoms patekti į gimdos kaklelį. Taip pat savo sudėtyje jos turi įvairių spermicidų, pasižyminčių priešvirusiniu poveikiu. Tuo būdu yra aiškinamas ir įvairių kontracepcijai naudojamų pastų ir gelių, turinčių priešvirusinių medžiagų, apsauginis mechanizmas (2).

Yra sąsaja tarp gimdymų skaičiaus ir rizikos invaziniam gimdos kaklelio vėžiui atsirasti, nes gimdos kaklelio patologiniai pažeidimai vystosi toje vietoje, kur gimdymo metu buvo pažeistas gimdos kaklelis. ŽPV infekuotos moterys, kurios turėjo septynis ar daugiau nėštumų, turi keturis kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, negu ŽPV infekuotos ir negimdžiusios moterys. Padidinta gimdos kaklelio vėžio rizika yra siejama ir su nėštumo nutraukimais (1,2).

Moterų rūkymas santykinai didina plokščialąstelinio gimdos kaklelio vėžio riziką. Ši rizika yra siejama su ilgu ir intensyviu rūkymu bei su tabako dūmais, esančiais aplinkoje. Nustatyta, kad, rūkant cigaretes, tabako metabolitai patenka į gimdos kaklelio gleivinės išskyras ir gali tiesiogiai veikia gleivinę. ŽPV infekuotos moterys, kurios nors kartą bandė rūkyti, turi du kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tarptautinio vėžio tyrimo centro apibendrinti įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad rūkymas veikia kaip nepriklausomas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Rūkyti dažnai pradedama paauglystėje ir procesas dažnai trunka keletą metų, ir tuo būdu moterys, kai užsikrečia ŽPV jau turi nemažą rūkymo “stažą”. Nustojus rūkyti dažnai išnyksta ir pažeidimai, kurie buvo nustatyti moterims gimdos kaklelyje (1).

Tiriant įvairių mikroelementų įtaką gimdos kaklelio vėžio rizikai yra nustatyta, kad didelis karotinų, vitaminų C, E ir folatų kiekis mityboje yra siejamas su gimdos kaklelio vėžio rizikos mažinimu. Buvo nustatyta atvirkštinė koreliacija tarp b karotino kiekio ir gimdos kaklelio vėžio. Mažas karotinų kiekis maiste ar koncentracija kraujo serume didina gimdos kaklelio vėžio riziką, o taip pat ir palaiko ŽPV infekcijos buvimą organizme. Dėl vitamino E vartojimo ir gimdos kaklelio vėžio rizikos sąsajos duomenys yra labai prieštaringi. Vitaminas E stimuliuoja ląstelinį imunitetą, tačiau jis ir palaiko ŽPV infekcijos buvimą organizme. Folatai vaidina pagrindinį vaidmenį DNR metilinimo procese. Mažas jų kiekis palengvina ŽPV integraciją į ląstelės genomą. Folatų vartojimas turėtų atlikti apsauginį vaidmenį gimdos kaklelio vėžiui formuotis. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad folatų vartojimas gimdos kaklelio vėžio chemoprofilaktikai neturi apsauginio efekto. Nenustatyta sąsajos tarp vitamino A kiekio maiste bei retinolio koncentracijos kraujo serume ir gimdos kaklelio vėžio rizikos. Yra manoma, kad vitaminas A ir jo dariniai stabdo su ŽPV susijusią gimdos kaklelio proliferaciją.

Moterų, kurioms nėra atliktas profilaktinis citologinis PAP testas, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja kelis kartus, lyginant jas su moterimis, kurioms nors vieną kartą buvo darytas minėtas testas (4). Šių patikrinimų metu anksti nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pažeidimai, kuriuos laiku nustačius ir išgydžius, užkertamas kelias vėžiui išsivystyti.

Vyresnės moterys (daugiau kaip 60 metų) turi padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kadangi jos rečiau kreipiasi pas gydytoją, rečiau dalyvauja medicininėse apžiūrose.

Įrodyta ir socialinių-ekonominių sąlygų įtaka gimdos kaklelio vėžiui atsirasti. Nustatyta, kad žemesnių socialinių sluoksnių moterys serga 3 kartus dažniau, nei priklausančios aukštesniems socialiniams sluoksniams. Rizikos veiksniu laikomas ir žemas moterų išsilavinimo lygis. Kai kurių autorių nuomone, mažiau išsilavinusios moterys anksčiau pradeda lytinį gyvenimą ir daugiau gimdo (3, 4).

Padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi kai kurios tautinės mažumos, kas yra siejama su jų istoriškai susiklosčiusiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis ir su tuo susijusiais rizikos veiksniais (2,3).

Ieškoma taip pat sąsajos tarp gimdos kaklelio vėžio ir kitų infekcinių veiksnių. Jei moterims, kurios yra infekuotos ŽPV, nustatomi antikūnai prieš Herpes simplex 2 tipo virusą ar Clamydia trachomatis, jos turi padidintą riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų šiuo klausimu nepakanka.

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių išaiškinimas turi didelę reikšmę vystant ir plėtojant pirminę gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, kuriai priklauso įvardintų veiksnių rizikos mažinimas, taisyklinga mityba, vitaminų ir mikroelementų vartojimas, lytinis auklėjimas, socialinių-ekonominių sąlygų gerinimas ir kt. priemonės.

 

Literatūra:

1.      Castellsagué X, Mu?oz N. Cofactors in Human Papillomavirus Carcinogenesis – Role of Parity, Oral Contraceptives and Tobacco Smoking. J Natl Cancer Inst,2003,31,20-28.

2.      Bayo S., Bosch F.X., de Sanjose S., Munoz N., Combita A.L.,Coursaget P., Diaz M, Dolo A., van den Brule A.J., Meijer C.J. Risk factors of invasive cervical cancer in Mali. – Int. J. Epidemiol, 2002, Vol.31, N1, p. 202-209.

3.      Moreno V, Bosch FX, Mu?oz N, Meijer CJ, Shah KV, Walboomers JM, et al.  Effect of oral contraceptives on risk of cervical cancer in women with human papillomavirus infection: the IARC multicentric case-control study.  Lancet 2002; 359:1085-92.

4.      Ferrera A., Velema J.P., Figueroa M., Bulnes R., Toro L.A., Claros J.M., de Barahona O., Melchers W.J.G. Co-factors related to the causal relationship between human papillomavirus and invasive cervical cancer in Honduras. – Int. J. Epidemiol., 2000, Vol.29, p. 817-825.

Related Posts