RADIOCHIRURGIJA

Kauterion – graikų kalboje reiškia pažymėtas geležimi. Jau daug amžių įkaitintas metalas buvo naudojamas medicinoje audinių prideginimui, kaip kraujavimo kontrolei ir mikroorganizmų destrukcijai. Pradžioje metalą įkaitindavo ugnimi, o vėliau pradėjo naudoti elektros energiją. Su elektrokauteriu, kurį išrado Claude Paquelin 1875 metais, metalinė viela būdavo kaitinama ir naudojama audinių prideginimui. Pradžioje principas būdavo paprastas : viela būdavo įkaitinama iki raudonumo ir pridedama prie audinių. Taip būdavo atliekama paviršinė koaguliacija, tačiau likę III laipsnio nudegimai ilgai gydavo ir duodavo prastus kosmetinius rezultatus. Su metais didėjant progresui, tobulėjo ir elektrokauteriai. 1970-siais metais Robert Shaw įdiegė naują principą – kintančią – pastovią srovę pjaunant odos kraštus. Skalpelis buvo naudojamas smulkių, kraujagyslių prideginimui. Tada skalpelio galas įkaisdavo iki 110 C – 280 C.

Radiochirurgija – procedūra, kurios metu dalis audinių pašalinama ar suardoma naudojant elektros energiją. Šiuo metu chirurgijoje naudojami elektrokauteriai, diatermijos aparatai, tačiau radiochirurginiai aparatai veikia kiek kitaip. 1978 m. Maness įrodė, kad optimalus bangų dažnis naudojamas žmogaus audinių pjovimui yra 3,8 MHz ir šis dažnis buvo pradėtas naudoti pirmos kartos generatoriuose „Ellman“.

Radiochirurgija – tai unikalus bekontaktinis metodas, naudojamas minkštųjų audinių pjūviui ir koaguliacijai, naudojant radio bangų dažnį (3,8-4,0 MHz).

Pjovimo efektas išgaunamas dėl šilumos, kuri išsiskiria dėl audinių pasipriešinimo praeinančioms aukšto dažnio bangoms. Ši energija koncentruojasi ant „chirurginio“ elektrodo galo ir iššaukia tarpląstelinės molekulinės energijos iškrovą, kuri kaitina audinius ir praktiškai išgarina ląsteles. Tokiu būdu tiesioginio kontakto elektrodo su ląstelėmis nėra, o pats elektrodas neįkaista. Be to, naudojant radiochirurgiją nėra skausmingų raumenų susitraukimų ar nervinių galūnių stimuliacijos, praeinant bangoms pro paciento kūną (Faradėjaus efektas).

Skirtingai nuo kitų chirurginių metodų, naudojant radiochirurginį elektrodą, pjūvis atliekamas nenaudojant spaudimo ir todėl neįvyksta ląstelių mechaninio pažeidimo, todėl nesivysto aplinkinių audinių nekrozės.

Radiochirugija nuo kauterizacijos skiriasi tuo, kad kauterizacijos metu audinių pakenkimas gali būti prilygintas III? nudegimui.

Audinių pakenkimo laipsnis (mm) įvairių chirurginių instrumentų.

Veikimas ir laikas

Koaguliacinės nekrozės zona

Parabiozės zona

Pakenkto epitelio zona

Radio banga
1 para 0.13 0.09 0.04
3 para 0.18 0.08 0.24
Ultragarsas
1 para 1.09 0.65 1.13
3 para 0.99 0.53 1.02
Lazeris
1 para 1.40 0.67 1.20
3 para 1.46 0.38 1.14

3,8 – 4,0 MHz dažnio bangos termiškai suardo minimalų ląstelių kiekį 0,04mm pjūvio pakraštyje, sunaikina visus infekcijos sukėlėjus, bet šiluma nepasklinda į aplinkinį audinį. Radiochirurgija užtikrina žaizdos sterilumą, limfinių takų užvirinimą, užkerta kelią vėžio išplitimui, rando susidarymui. Greitas, sklandus gyjimas sąlygoja puikų kosmetinį efektą ir organo funkcijos atsistatymą.Šiuo metodu galima išpjauti, prideginti, išdeginti audinių plotelius ir pavienius taškus. Tai techniškai pažangiausias tausojančio gydymo metodas, taikomas visose chirurgijos srityse, endoskopijoje /Radiowave Technology www.ellman.com.

Panaudojimas ginekologijoje: gimdos kaklelio, makšties, vulvos biopsija, kondilomų, polipų šalinimas, gimdos kaklelio konizacija, gimdos kaklelio žaizdelių gydymas, mažos plastinės operacijos išorinių lytinių organų – išeinamosios angos srityje.

Privalumai: audinių tausojimas, kokybiškas gyjimas. Prietaisas valdomas elektronika, patogus, lengvai keičiami įvairios paskirties chirurginiai antgaliai. Siunčiama mikroskopiniam ištyrimui biopsinė medžiaga yra nesuardyta karščio, todėl mažesnė diagnostinių klaidų galimybė. Radiochirurgijos efektyvumas prilygsta lazerinės chirurgijos efektyvumui, tik nėra skirtingo poveikio skirtingos sudėties ir spalvos audiniams.