ONKOCITOLOGINIS AR PAP TEPINĖLIS ?

1928 m. graikų kilmės amerikietis mokslininkas George Nicolas Papanicolaou aprašė genitalijų vėžio diagnostiką tiriant ląsteles. Įvairių šalių mokslininkai dirbo vėžinių susirgimų diagnostikos tobulinimo linkme.Austrų ginekologas Schouenstein aprašė paviršinį vėžį, kitaip vadinamą „carcinoma in situ“, t.y. vėžį neperaugusį į gilesnius audinių sluoksnius.Tyrimų dėka tapo aišku, kad akimis nematomas paviršinis vėžys, gali būti rastas ir diagnozuotas makšties ar gimdos kaklelio tepinėliuose. 1940m. buvo pristatyti eilės nepaprastai sėkmingų projektų rezultatai, įrodantys, kad makšties ir gimdos kaklelio tepinėliuose galima rasti „slaptą vėžį“, kurį pašalinus gaunami stulbinantys gydymo rezultatai. Papanicolaou garbei tepinėlį ėmė vadinti „Pap tepinėliu“.

„Pap tepinėlis“, kaip procedūra įgalinanti pašalinti mirtiną susirgimą, identifikuojant ir gydant ikivėžinį susirgimą, buvo plačiai įdiegta, kaip makšties ir gimdos kaklelio skriningas JAV ir tapo įprastu ir gerai žinomu terminu. Tokiu pat pavadinimu šis tyrimas pasklido ir kitose šalyse. Iki to laikotarpio kol Pap tepinėlis nebuvo įdiegtas į klinikinę praktiką, mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio JAV buvo viena iš dominuojančių priežasčių. Faktiškai joks kitas testas pasaulyje nebuvo taip sėkmingai ir efektingai įdiegtas išgyvendinant vėžį. Deja, Lietuvoje šie tyrimai atliekami tikrai nepakankamai plačiai, o, ir ne visais atvejais taip, kaip jie turėtų būti atliekami.

Pap tepinėlis, jį atliekant kokybiškai, įgalina nustatyti akimi nematomus pakitimus gimdos kaklelyje ir kuriems esant ligonei dar galima padėti. Viena pagrindinių infekcijų įtakojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą yra Žmogaus papiloma viruso / ŽPV / 8 onkogeniniai tipai (16,18 rečiau 31,32, 33,45, 56,58). Labai svarbios ir kitos genitalijų infekcijos, sukeliančios ląstelėse reaktyvinius pakitimus, negydant pereinančius į gilesnius pakitimus vadinamus displazija, o vėliau ir į paviršinį vėžį – tai vadinami ikivėžiniai pakitimai. Minėtų pakitimų ribose, juos laiku diagnozavus, pacientei galima padėti 100% atvejų.Deja, kai vėžys perauga į gilesnius audinių sluoksnius pagalba yra sudėtingesnė , sunkesnė,brangesnė ar visai neefektinga. JAV mokslininkų daugelio metų patirtis nurodo , kad gimdos kaklelio ikivėžinių susirgimų pikas yra jaunų moterų tarpe.Gimdos kaklelio vėžys dažniau randamas vyresnio amžiaus moterų grupėje.

Ką gi reikia daryti, kad išvengtumėte gimdos kaklelio vėžio?

Pasaulio mokslininkų rekomendacijos šiai dienai – visoms moterims, sulaukusioms 18 metų ir gyvenančioms lytinį gyvenimą, būtina kasmet atlikti Pap tepinėlį. Didelės rizikos grupių pacientės – dažnai keičiančios lytinius partnerius, pradėjusios ankstyvą lytinį gyvenimą, daug kartų gimdančios, penkis ir daugiau metų vartojančios kontraceptines tabletes turi būti tikrinamos dažniau. Kasmetinis Pap tepinėlio tyrimas turi būti atliekamas ir 65 metų moterims. Deja, Lietuvoje Pap tyrimas dėl įvairių priežasčių nėra įtrauktas į įprastinių tyrimų sąrašą ginekologinio patikrinimo metu. Tačiau sveikata yra kiekvieno rūpestis, tai yra Jūsų pačių rūpestis ir pačios pacientės turėtų reikalauti, kad ginekologinio tyrimo metu, nors kartą metuose joms būtų atliktas kokybiškas Pap tepinėlis.

Gimdos kaklelio vėžys vystosi ne staiga , iki ląstelės suvėžėja ir perauga į gilesnius audinius praeina 6 – 10 metų.Kuomet pacienrei diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys , tai jau yra pavėluota diagnostika.

ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO SUKELTOS INFEKCIJOS VAIDMUO KAKLELIO VĖŽIO IŠSIVYSTYMUI

Jau praėjo daugiau kaip 20 metų, kai buvo atrastas Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gimdos kaklelio karcinomose ir nustatytas pirmasis genitalinis ŽPV tipas. Šiandien jau neabejojama, kad papilomos virusas turi didelę reikšmę gimdos kaklelio karcinomų išsivystymui. Naujų genitalinių ŽPV tipų atradimas ir naujų specifiškai jautrių nustatymo metodų vystymasis parodė, kad net apie 100% plokščialąstelinių gimdos kaklelio karcinomų ir daugiau kaip 70% adenokarcinomų yra siejama su ŽPV DNR radimų juose. Šio metu yra žinoma daugiau kaip 150 Žmogaus papilomos virusų tipų. Kai kurie jų infekuoja lytinių takų gleivines. Šie tipai skiriasi vienas nuo kito savo transformuojančiomis savybėmis ir pagal tai yra skirstomi į rizikos grupes. Mažos rizikos ŽPV (6; 11; 42; 43; 44 tipai) dažniausiai siejami su egzofitinėmis Candilomata acuminata, plokščiomis karpomis ir silpnomis displazijomis (6 ir 11 retai sutinkamas verukozinėse karcinomose). Tuo tarpu didelės rizikos tipai (16; 18; 31; 33; 35; 39; 45; 50; 53; 55; 56; 58; 59; 64; 68) nustatomi karcinomų ir įvairaus laipsnio displazijų mėginiuose. Keletas šios grupės ŽPV tipų (31; 33; 35; 51; 52) kai kurių autorių yra vadinami tarpinės rizikos grupės virusais, nes jie dažniau sutinkami vidutinėse ir ryškiose displazijose, negu karcinomose. Iš visų genitalinių ŽPV tipų ŽPV-16 ir 18 yra dažniausiai sutinkamas plokščialąstelinėse gimdos kaklelio karconomose. Daugiau kaip 50% šių navikų turi ŽPV-16. Priešingai, daugiau kaip 50% visų adenokarcinomų yra nustatoma ŽPV-18. Kitų virusų tipų paplitimas įvairuoja priklausomai nuo geografinio regiono.

Dauguma epidemiologinių studijų parodė, kad gimdos kaklelio vėžio išsivystimo rizika stipriai siejama su didelės rizikos grupės ŽPV buvimu ir persistavimu. Papildomi faktoriai, vadinami gimdos kaklelio rizikos faktoriais (cheminės, hormoninės kontraceptinės priemonės, kitos virusinės ar bakterinės infekcijos) neatrodo labai svarbūs, išskyrus rūkimą, apie kurio įtaka duomenys labai įvairuoja ir kuris nurodomas kaip stiprus faktorius įvairių didelio laipsnio displazijų išsivystymui.

ŽPV infekcija į gimdos kaklelio ląsteles patenka lytinių kelių ir vėliau gali suaktyvėti po mikroabrazijų ar kitų intervencijų, pažeidžiančių gimdos kaklelį.

Ląsteliniai pokyčiai gimdos kaklelio vėžio atveju.

Apie 15% moterų turi įvairių plokščio epitelio ląstelių subrendimo nenormalumu, matomų PAP tepinėlyje. Pakitimų terminologija, aprašant PAP tepinėlio citologinių pakitimų progresuojančias stadijas, yra aprašoma pagal Bethesda sistemą, mėginant išvengti gausių terminų nesutapimų. Minimalūs citologiniai pakitimai yra vadinami ASCUS (atipinė plokščio epitelio nenustatytos reikšmės ląstelės, angl. Atypical sqamous epithelium of uncertain significance). Yra akivaizdžių įrodymų, kad daugumos ASCUS priežastis yra ŽPV infekcija plokščio epitelio ląstelėse. Dažniausiai moterims su ASCUS/ŽPV pakitimai pereina į LGSIL (nežymus plokščio epitelio intraepiteliniai pakitimai, angl. Lowgrade squamous inttraepithelial lesion). Vidutinis laiko tarpas nuo ASCUS iki LGSIL išsivystimo yra apie 4 metai. Pacientams LGSIL dažnai grįžta į normalius be jokio gydymo. Tik apie 20% moterų LGSIL išsivysto į HGSIL (žymus plokščio epitelio intraepiteliniai pakitimai, angl. Highgrade squamous intraepithelial lesion). Šis progresavimas taip pat trunka apie 4 metus. HGSIL taip pat yra vadinamas žymūs plokščio epitelio pakitimai ar carcinoma in situ. HGSIL dažniausiai yra negrįžtami pakitimai. Kai kurios studijos parodė, kad nedidelė dalis negydytų pacientų su HGSIL spontaniškai grįžo į žemesnio laipsnio pakitimus. Tačiau dažniausiai HGSIL nepaliekami be gydymo. Daugumai pacientų, kuriems negydoma HGSIL, progresuoja mikroivazinis, o vėliau ir gilesnio laipsnio invazinis vėžys, kurio vystymasis užtrunka ilgiau nei 9 metus.

NORMA ASCUS/ŽPV LGSIL HGSIL VĖŽYS
» » » »
« « «
15% 90% 20% 30%

ŽPV nustatymo metodai

Kai medžiaga nuo gimdos kaklelio yra siunčiama citologiniam ar histologiniam ištyrimui, praktikos gydytojai taip pat turėtų reikalauti ir ŽPV ištyrimo. Klinikinėje praktikoje turėtų būti naudojami tik labai jautrūs ir specifiniai ŽPV nustatymo metodai, kad išvengti klaidingai teigiamų (fals-positive) ir klaidingai neigiamų (fals-negative) rezultatų. Šiuo metu yra tik dvi sistemos, atitinkančios šiuos reikalavimus: PGR ir Hybrid Capture (HC) tyrimo metodai. Kiti ŽPV tyrimo metodai yra dažniausiai taikomi tik mokslo tiriamaisiais tikslais (RNR in situ hibridizacija), arba yra per daug sudėtingi rutininiams tyrimams (Southern-glot hibridizacija). In situ hibridizacija, naudojant specifines RNR ar DNR ŽPV probes gali būti panaudota parafininuose blokuose, nustatant tikslią ŽPV infekcijos buvimo vietą ar ŽPV onkogenų ekspresijai.

http://myprofile.cos.com/aurelija